Naujienos

Lietuvos Nepriklausomybės dienos išvakarėse vyko „ZUA“  ir Lietuvos Respublikos ambasados JAV organizuotas nuotolinis seminaras „JAV rinka: Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės eksporto galimybės ir iššūkiai“. Prie jo prisijungė rekordinis klausytojų skaičius – galimybėmis JAV rinkoje susidomėjo net 111 įvairių Lietuvos įmonių atstovų. 

Paneigę visų skeptikų dvejones, vasario 21-25 dienomis duris į gyvai vykstantį renginį Dubajuje atvėrė tarptautinės maisto ir gėrimų parodos „Gulfood 2021“ organizatoriai. Parodoje susirinko daugiau nei 2500 įmonių bei 100 tūkst. prekybos atstovų iš 156 pasaulio šalių. Po vienų sudėtingiausių šiai industrijai metų parodos dalyviai siekė ne tik pristatyti savo produkciją, keistis žiniomis, atrasti ir aptarti naujausias tendencijas, bet ir kompensuoti praleistas galimybes.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) susitarė keturiems mėnesiams sustabdyti visus atsakomuosius importo muitų tarifus tarp abiejų šalių. Šis susitarimas labai svarbus Lietuvos gamintojams, eksportuojantiems į JAV pieno ir mėsos produktus.

Atsakomieji importo muitų tarifai buvo įvesti dėl orlaivių gamintojų „Airbus“ ir „Boeing“ bylinėjimosi. Ginčas tarp ES ir JAV prasidėjo dar 2006 m., kai šalys viena kitą apkaltino neteisingai subsidijuojant lėktuvų gamintojus. JAV iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijai teigdama, kad „Airbus“ gavo 22 mlrd. dolerių neteisėtų subsidijų. JAV apskaičiavo, kad iš to buvo gauta daugiau nei 200 mlrd. dolerių ekonominės naudos. Tuo tarpu ES teigė, kad tai „Boeing“ gavo 23 mlrd. dolerių neteisėtų subsidijų tyrimams ir plėtros projektams.

Remdamasi ginčų bylų sprendimais, JAV valdžia 2019 m. spalio mėnesį įvedė 25 proc. muitų tarifus iš ES įvežamoms prekėms. JAV taikomų tarifų bendra vertė siekė 7,5 mlrd. JAV dolerių. Atsakydama į šį žingsnį, ES irgi įvedė tarifus, apmokestindama iš JAV importuojamas prekes, kurių bendra suma turėjo siekti 4 mlrd. JAV dolerių.

JAV įvesti papildomi importo muitai paveikė ir lietuviškų sūrių, sviesto, kiaulienos produktų eksportą, kurio vertė siekė beveik 1,8 mln. eurų. Ši situacija stipriai pakenkė Lietuvos mėsos produktų gamintojų planams plėsti eksportą į JAV.

Pagaliau JAV prezidentas Joe Biden ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutarė dėl laikino (t. y. 4 mėnesių) muitų tarifų sustabdymo – imtinai nuo 2021 m. kovo 11 d. iki liepos 11 d. Tikimasi, kad šis politinis sprendimas bus tam tikras postūmis baigti jau 16 metų besitęsiantį ginčą bei prekybinę įtampą tarp ES ir JAV.

Žemės ūkio ministerijos informacija

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („ZUA“) Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyrius inicijuoja projektą apie miestą į kaimą iškeitusius, į gimtąjį kraštą grįžusius lietuvius. Jo metu siekiama sužinoti ir publikuoti jų sėkmės istorijas. Savo patirtimi pasidalinti kviečiami kaimo gyventojai ir bendruomenės. 

Gimtinė – žmogaus namai, užimantys ypatingą vietą jo gyvenime. Gimtas kraštas – erdvė, kurioje jis jaučiasi geriausiai. Tą patvirtina į kaimą gyventi sugrįžusių žmonių patirtys. Jos neatsiejamos be pamatinių vertybių: meilės gimtinei, žmogui, gamtai, bendruomeniškumo ir kūrybiškumo. Būtent tokių gyventojų istorijos bus publikuojamos šio projekto metu – istorijos tų, kurie nėra abejingi tam, kas jų tėviškėje buvo, yra ir bus. 

Šiuo projektu siekiama:

• padrąsinti lietuvius, ypač jaunus žmones, gyvenančius mieste ar užsienyje grįžti į kaimą, kuriame jie gimė ir augo;
• kitaip pažvelgti į aplinką, kurioje į gimtąjį kraštą sugrįžę žmonės iš naujo jame atranda (atrado) gyvenimo pilnatvę;
• gerinti kaimo vietovių įvaizdį ir patrauklumą, pateikiant pačių gyventojų istorijas ir patirtis, geriausiai iliustruojančias ir atskleidžiančias pagrindinę projekto mintį – tai, kad Lietuvos kaime gera gyventi;
• ugdyti patriotizmą, pagarbą ir pasididžiavimą savo gimtuoju kaimu, miesteliu;
• supažindinti plačiąją visuomenę su kaimo bendruomenių vykdoma veikla, jų svarba kaimo gyventojams.

Kaip dalyvauti?

Aprašykite savo sugrįžimo į kaimą istoriją (iki vieno A4 lapo apimties). Jūsų pateiktame pasakojime pageidaujame rasti atsakymus į šiuos (orientacinius) klausimus:

• Trumpai papasakokite apie save.
• Kas Jus paskatino grįžti į gimtinę?
• Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas ir kaip klostosi santykiai/ryšiai su gimtojo kaimo žmonėmis, aplinka?
• Kokių ėmėtės veiklų (darbas, verslas, kūryba, pomėgiai) grįžę į kaimą, ar jos susijusios su Jūsų studijomis, ankstesniu darbu (profesija)?
• Kas šiuo metu Jums teikia gyvenimo pilnatvę, džiugina, o kas kelia nerimą?

Istorijas, iliustruotas nuotraukomis ar vaizdo medžiaga siųskite el. adresu: s.kazlauskaite@zua.lt iki š.m. balandžio 30 dienos.

Įdomiausios istorijos bus skelbiamos Agentūros interneto svetainėje www.zua.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Visiems dalyviams bus įteiktos Agentūros padėkos, o įdomiausių istorijų autoriai bus apdovanoti ir atminimo dovanomis.

Daugiau informacijos telefonu: +370 663 50045.

Lietuvos aludarių gildija (buveinės adresas: J. Jasinskio g. 10, Vilnius) vykdo konkursą atrinkti įgyvendinantį subjektą ES alaus informavimo ir skatinimo Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos rinkose programos veikloms (viešųjų ryšių veikla, tinklalapis ir socialinė žiniasklaida, reklama, informacijos perdavimo įrankiai, renginiai, reklama prekybos vietose) įgyvendinti, kurio pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu registruotu laišku ar per kurjerį iki vokų atplėšimo, kuris vyks 2021 m. kovo 31 d. 10 val. 00 min. adresu: J. Jasinskio g. 10, Vilnius. Dėl konkurso dokumentų ir informacijos kreiptis į Lietuvos aludarių gildiją el. paštu info@aludariai.lt ar telefonu (8-611) 16046.

Lithuanian Brewers Guild (address: J. Jasinskio g. 10, Vilnius) is conducting the tender to select an implementing body for the measures (public relations activity, website and social media, advertising, communication tools, events, advertising in points of sale) of the Information and promotion programme for EU beer in China, Japan and South Korea markets, of which the term for submission of proposals is extended. Proposals shall be submitted in writing by registered mail or via courier before opening of the envelopes which shall be conducted on 31st March, 2021, 10:00, address: J. Jasinskio str. 10, Vilnius. For the tender documents and more information please contact Lithuanian Brewers Guild by e-mail info@aludariai.lt or phone +370 611 16046.

_____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Lietuvos aludarių gildija (buveinės adresas: J. Jasinskio g. 10, Vilnius) vykdo konkursą atrinkti įgyvendinantį subjektą ES alaus informavimo ir skatinimo Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainos rinkose programos veikloms (tinklalapis ir socialinė žiniasklaida, reklama, informacijos perdavimo įrankiai, renginiai, reklama prekybos vietose) įgyvendinti, kurio pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu registruotu laišku ar per kurjerį iki vokų atplėšimo, kuris vyks 2021 m. kovo 31 d. 11 val. 00 min. adresu: J. Jasinskio g. 10, Vilnius. Dėl konkurso dokumentų ir informacijos kreiptis į Lietuvos aludarių gildiją el. paštu info@aludariai.lt ar telefonu (8-611) 16046.

Lithuanian Brewers Guild (address: J. Jasinskio g. 10, Vilnius) is conducting the tender to select an implementing body for the measures (public relations activity, website and social media, advertising, communication tools, events, advertising in points of sale), of the Information and promotion programme for EU beer in Russia, Belorussia and Ukraine markets, of which the term for submission of proposals is extended. Proposals shall be submitted in writing by registered mail or via courier before opening of the envelopes which shall be conducted on 31st March, 2021, 11:00, address: J. Jasinskio str. 10, Vilnius. For the tender documents and more information please contact Lithuanian Brewers Guild by e-mail info@aludariai.lt or phone +370 611 16046.

12 milijonų eurų – tiek valstybės laikinosios pagalbos bus skirta kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 epideminės situacijos. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Ši parama ne tik padės paukštininkystės bei kiaulininkystės sektorių įmonėms įveikti koronaviruso sukeltas neigiamas pasekmes, bet ir išsaugoti darbo vietas ir toliau aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

„Šie sektoriai atsidūrė sunkioje situacijoje – tiek dėl uždaryto viešojo maitinimo sektoriaus, kas sukėlė supirkimo kainų ir masto kritimą, tiek dėl išaugusių pašarų kainų. Vyriausybė įsiklausė ir išgirdo visas puses, padarė viską, kad kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius pasiektų sąžininga finansinė injekcija“, – teigia ministras K. Navickas.

Dėl COVID-19 pandemijos kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, nukentėjo ne tik atskiros įmonės, bet ištisi viešojo aptarnavimo, pramonės, žemės ūkio struktūriniai sektoriai.

„Dabar Vyriausybės prioritetas – padėti išgyventi vidaus rinkos dalyviams. Deja, valstybės biudžetas ir skolinimosi limitai riboti. Vertindami tai, parengėme pagalbos paketą kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, tiesiogiai nukentėjusiems nuo įvestų karantino ribojimų. Girdėdami daržovių augintojų signalus, paramą šiam sektoriui ketiname skirti iš ministerijos asignavimų“, – sako žemės ūkio ministras.
Anot jo, atkurti šių visai šaliai svarbių sektorių veiklą būtų kur kas brangiau ir truktų kelerius metus. 12 mln. eurų injekcija turėtų būti tas stabdis, padėsiantis ūkio subjektams išlikti maisto gamybos rinkoje, kol padėtis stabilizuosis.

„Kiaulininkystės, paukštininkystės sektoriai svarbūs kiekvienam – jie ne tik užtikrina, kad ant mūsų stalų būtų kokybiškos produkcijos, bet ir kuria darbo vietas regionuose. Kaimiškuose regionuose paukštininkystės ar kiaulininkystės įmonės yra svarbus darbdavys, užtikrinantis šių regionų gyvybingumą. Kalbėdami apie paramą sektoriams, visų pirma galvojame apie žmones – tuos, kurie savo šeimas maitina dirbdami juose. Sustabdžius šių ūkių veiklą, darbo netektų tūkstančiai ne tik jų, bet ir mėsos produktų gamybos įmonių darbuotojai. Reikia išvengti juodžiausio scenarijaus – kiaulininkystės, paukštininkystės sektorių žlugimo, juk tuomet tai taptų ne tik žemės ūkio, bet ir didele socialine problema“, – pastebi ministras.

Augantys nuostoliai

Atsižvelgiant į paukštininkystės sektoriaus specifiką, parama būtų teikiama ūkio subjektams, nepriklausomai nuo jų dydžio.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, bendros vidutinės šalies paukščių laikytojų 2020-ųjų IV ketvirčio pajamos, palyginti su 2019-ųjų tuo pačiu ketvirčiu, yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės. O 2021-ųjų sausio pajamos, palyginti su 2019-ųjų sausio mėnesiu, sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Perdirbimo įmonės dėl rinkos trikdžių sumažino gamybos apimtis ir nebesudarė pirkimo sutarčių su kai kuriomis viščiukus broilerius auginančiomis įmonėmis bei ūkininkais. Tai lėmė ženklų pajamų mažėjimą. Dėl to viščiukų broilerių augintojų 8 įmonių, jų pateiktais duomenimis, apyvarta krito daugiau kaip 30 proc., 4-ios iš jų visiškai sustabdė broilerių auginimą.

Lietuvoje pagaminta kiauliena daugiausia suvartojama vidaus rinkoje, todėl užsidarius viešojo maitinimo sektoriui, gerokai sumažėjo kiaulienos paklausa – tai viena iš priežasčių, turėjusių įtakos šios produkcijos kainos kritimui iki 40 proc. Kiaulių užauginimas iki realizacijos trunka 9–10 mėnesių. Jų laikymui būtini ne tik pašarai, bet ir šildymas fermose, specialios technikos ir įrangos priežiūra. Ūkiai sunkiai išgyvena po patirtų kiaulių maro nuostolių. Jie negali staiga nutraukti gamybos ir išleisti darbuotojų į prastovas, tad, kaip ir paukštininkystės sektoriuje, susiduriama su dideliais finansiniais sunkumais.

Žemės ūkio ministras K. Navickas tikisi visų gyventojų solidarumo ir ragina rinktis Lietuvos ūkiuose užaugintus bei šalies įmonėse pagamintus produktus. Tik taip išsaugosime mūsų ūkius, išgyvenančius sunkų pandeminį išbandymų laikotarpį. 

Žemės ūkio ministerijos informacija 

Europos Komisija informuoja apie termino teikti paraiškas kvietimams dėl paprastų ir daugiašalių  informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo programų, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, finansavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014, paskelbtiems 2021 m. sausio 28 d., pratęsimą. Naujas paraiškų teikimo terminas – 2021 m. gegužės 11 d.  Be to, pakoreguoti reikalavimų atitikimo kriterijai paraiškų teikėjams. Su kvietimo sąlygų pakeitimais galima susipažinti naujausiame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jau kovo 9 d. Tokijuje prasideda viena didžiausių bei svarbiausių maisto ir gėrimų sektoriaus parodų tiek Japonijoje, tiek visoje Azijoje – „Foodex Japan“. Nepaisant pandemijos, planuojama, jog šiemet „Makuhari Messe“ parodų rūmuose savo produkciją pristatys 3500 dalyvių, o aplankys daugiau nei 85 000 lankytojų ne tik iš pačios Japonijos, tačiau ir iš kitų šalių.  Dalyvių sąraše ir septynios Lietuvos įmonės.

Kaip ir kasmet „Foodex Japan“ – viena labiausiai prioritetinių parodų Lietuvos gamintojams, tačiau dėl keliavimo į Japoniją apribojimų, įmonių atstovų dalyvavimas Lietuvos stende nebuvo galimas, todėl mūsų šalies produkciją minėtos parodos lankytojams pristatys LR žemės ūkio atašė Japonijoje Deividas Kliučinskas kartu su Andriumi Geležausku – Tokijuje įsikūrusios įmonės „Baltic Vision“ vadovu. A. Geležauskas taip pat yra Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius, penkerius metus dirbęs Hitachi Europe Limited atstovybės verslo plėtros vadovu Baltijos šalims bei sukaupęs daugiau nei 10 metų nepriklausomo verslo konsultanto patirtį dirbant su Japonijos rinka.  

Šiais metais tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2021“ jungtiniame nacionaliniame Lietuvos stende bus pristatyta šių įmonių produkcija:  

„Acala Group“ pristatys įvairių skonių, natūraliai fermentuotą premium kombuča gėrimą, „Dehidra“ – liofilizuotas braškes bei kitus vaisius džiovintus šaltyje, „Foksas“ pristatatys prekės ženklą „EKKO“ – ekologišką rapsų aliejų, „Groward Group“ – kiaušinių miltelius ir kiaušinių masę, „Gudobelė“ pristatys prekės ženklą „Bon chance“ –  įvairių skonių duonos traškučius, įmonė „Ionicum“ pristatys „Startuper`s smoothies“ prekės ženklą – įvairių skonių ekologiškus vaisių ir daržovių glotnučius (smučius), „Naujasis Nevėžis“ – įvairių rūšių sausus pusryčius. 

Lietuvos įmonių dalyvavimą parodoje remia Žemės ūkio ministerija, organizuoja  – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („ZUA“).

Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), vadovaudamasi Dalyvavimo žemės ūkio ir maisto produktų parodose, mugėse, pristatymuose ir verslo misijose užsienio valstybėse finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-228 „Dėl Dalyvavimo žemės ūkio ir maisto produktų parodose, mugėse, pristatymuose ir verslo misijose užsienio valstybėse finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) (žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 3D-145 redakcija), skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti nereikšmingą (de minimis) paramą dalyvauti tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Foodex Japan“, kuri vyks 2021 m. kovo 9-12 d. Tokijuje, Japonijoje.

Kvietimo pradžia: 2021 m. kovo 4 d. 

Kvietimo pabaiga: 2021 m. kovo 5 d. 

Kvietimo biudžetas: 13 000 Eur 

Paramos intensyvumas: iki 70 proc. 

Remtinos produktų grupės: 

1. Pienas ir pieno produktai; 

2. Mėsa ir mėsos produktai; 

3. Žuvis ir žuvies produktai; 

4. Duona ir duonos gaminiai, miltinė konditerija; 

5. Gaminiai iš miltų; 

6. Grūdų produktai; 

7. Vaisiai, uogos, daržovės ir grybai (švieži, perdirbti ir džiovinti); 

8. Majonezas, pomidorų padažas, kečupas; 

9. Kiaušiniai ir kiaušinių produktai; 

10. Šokoladas, produktai su šokoladu, cukrinės konditerijos gaminiai; 

11. Gėrimai (vanduo, arbata, gira, sultys, gaivieji gėrimai, alus, midus); 

12. Vynuoginių sraigių produktai maistui; 

13. Pluoštinės kanapės ir pluoštinių kanapių produktai. 

14. Riešutai ir riešutų produktai; 

15. Medus ir medaus produktai; 

16. Prieskoniai. 

Finansavimo taisykles ir paraiškų formas rasite čia.

Paraiškos ir kiti dokumentai pristatomi Žemės ūkio ministerijos Dokumentų valdymo ir interesantų priėmimo skyriui (Lelevelio g. 6, Vilnius, 288 kab.) ir elektroniniu paštu greta.karaliute@zum.lt iki kovo 5 d. 

Nuo balandžio 1 d. įsigalioja reikalavimas, jog visas gyvūninės kilmės produktų siuntas į Jungtinę Karalystę (JK) lydėtų veterinarijos sertifikatas. Prieš eksportuojant prekes šio sertifikato elektroninė kopija turės būti pateikta JK importuotojui. Taip pat pradedami taikyti JK prekių inspekcijos (patikrinimo) mokesčiai.  

Nauja ir tai, kad Lietuvos eksportuotojams gali tekti keisti maisto ženklinimą. Visi į JK eksportuojami produktai turės atitikti jau nebe Europos Sąjungos (ES), o JK ženklinimo taisykles ir standartus. 

Kovo 10 dieną VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („ZUA") kviečia prisijungti prie nuotolinio seminaro apie JAV rinką. Jo metu bus apžvelgiamos JAV Žemės ūkio sektoriaus, maisto ir gėrimų pramonės aktualijos. Ekspertai papasakos apie esminius verslo aspektus, kurie gali būti aktualūs žengiant į JAV rinką, taip pat suteiks naudingos informacijos apie produktų įvedimo į JAV prekybos tinklus strategijas. 

JAV yra viena didesnių Lietuvos eksporto partnerių, todėl šis renginys – puiki proga ne tik iš arčiau susipažinti su potencialiomis verslo galimybėmis, bet ir plačiau sužinoti apie žengimo į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką užkulisius.
 

Vasario 25 d. vyko nuotolinis gerosios praktikos sklaidos seminaras „Vietos maisto sistemos kūrimo svarba plėtojant kaimo vietoves“. Jį organizavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros („ZUA“) Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyrius. Seminare dalyvavo kaimo bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių nariai, ūkininkai bei kiti kaimo plėtros dalyviai. 

Sveikinimo žodį tarusi Agentūros direktoriaus pavaduotoja Eglė Griniūtė pažymėjo, kad vietos maisto sistema yra naujas reiškinys Lietuvoje.

 „Minėta sistema gali padėti spręsti kaimo vietovių socialines, ekonomines ir, šiuo laikotarpiu  tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje ypač aktualias, aplinkosaugines problemas, taip pat užtikrinti kaimo vietovių darnų vystymąsi, padidinti kaimo bendruomenių atsparumą įvairioms krizėmis“, –  teigė E. Griniūtė, pabrėždama ir minėtos sistemos galimybių pasinaudojimo svarbą. Jomis, bendradarbiaudamos su savivaldybių administracijomis, vietos ūkininkais, pasinaudoti gali kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės.