„Mes – Lietuva, Amerikoje esame itin patrauklūs, kadangi turime švarios, pramonės ir taršos nepaliestos šalies įvaizdį. Organiškų, sveikų bei natūralių produktų paklausa JAV rinkoje – begalinė, todėl ir galimybių turime daug, tereikia rasti būdą jomis pasinaudoti“, – taip seminarą pradėjo Dovydas Špokauskas, laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV, Vašingtone.
D. Špokausko teigimu, daugiausiai žemės ūkio produkcijos gaminantys regionai šiuo metu susiduria su dideliais klimato iššūkiais, o iš visuomenės jaučiamas vis didesnis spaudimas tvariai naudoti resursus, koncentruotis į organinę ir švarią žemdirbystę. Tokie klimato kaitos iššūkiai šalies viduje gali suteikti galimybių užsienio gamintojams. Jis taip pat pabrėžė ir teigiamus užsienio politikos pokyčius, turėsiančius įtakos ir Lietuvos gamintojams – nuo 2021 m. kovo 11 d. keturiems mėnesiams sustabdyti dar 2019 m. JAV valdžios įvesti 25 proc. muitų tarifai iš ES įvežamoms prekėms. „Tai atspindi ir šiuo metu Vašingtone vyraujančias nuotaikas – America first (liet. pirmenybė Amerikai) retorika po mažu traukiasi, atsiranda į kompromisą linkęs dialogo tonas bei kur kas labiau akcentuoti pradedamas bendradarbiavimas. Tačiau nepaisant teigiamų pokyčių, JAV vis dar jaučiamas stiprus noras apsaugoti savo rinką ir, greičiausiai, sklandi prekyba dar kurį laiką nebus pasiekiama“, – teigė D. Špokauskas.
„ZUA“ direktorius Šarūnas Celiešius, džiaugdamasis, jog pandemija vis dėlto nesustabdė eksporto ir po visiems neįprastų 2020 metų galima kalbėti apie eksporto plėtros galimybes, pabrėžė, kad JAV rinka Lietuvai yra labai svarbi. „Savo pozicijas sustiprinti yra itin svarbu tose rinkose, į kurias jau esame įžengę, todėl JAV rinka yra mūsų tikslinė rinka. Noriu pasidžiaugti, jog užnugaryje turime stiprią komandą – Lietuvos Respublikos ambasadą JAV, pasiryžusią padėti visais klausimais“, – kalbėjo Š. Celiešius. „ZUA“ vadovui pritarė ir seminare dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius: „Mums JAV rinka yra itin svarbi kaip ir mes tikrai norime žinoti, kaip mūsų verslams joje sekasi bei esame pasiryžę jums padėti.“
JAV prognozės 2021 metams – gera proga Lietuvos gamintojams
Karolis Anužis, Žemės ūkio ir komercijos atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV, seminaro metu pristatė pagrindinių JAV žemės ūkio šakų produkcijos ir kainų prognozes 2021 metams bei USDA prognozuojamą JAV žemės ūkio produkcijos prekybos balansą. Jis ir toliau išliks teigiamas: eksportas šįmet turėtų siekti 157 mlrd. JAV dolerių (2020 m. buvo 135,7 mlrd.), o importas – 137,5 mlrd. JAV dolerių (2020 m. buvo 133,2 mlrd.).
COVID-19 pandemija, turėjusi itin daug įtakos pasaulio ekonomikai, atrodo, nepaveikė ir mėsos bei pieno sektorių: jautienos gamyba išliko palyginti nepakitusi, o kiaulienos ir broilerių gamyba pernai net augo. JAV pieno sektorius 2020 m. išaugo 2,2 proc. lyginat su 2019 metais ir pieno gamyba siekė apie 100 mln. tonų. 2021 metams prognozuojama 103 mln. tonų pieno gamyba. „Nors JAV pieno gamyba ir karvių produktyvumas auga, vis tik pastebimas ženklus karvių skaičiaus mažėjimas bei licencijuotų pieno ūkių pasitraukimas iš gamybos. Taip pat pastebimos bendros tendencijos, kad tradicinį karvių pieną keičia pienas iš augalų (pvz. avižų, migdolų). Vienas stabiliausių pieno produktų pozicijų išlieka sūris. Nuo 1970 m. sūrių vartojimas išaugo apie 3 kartus“, – teigė K. Anužis.
Antrindamas sveikinimo kalboje Dovydo Špokausko pasakytiems teiginiams, jog JAV itin išaugusi ekologiškų ir organiškų produktų paklausa, K. Anužis pabrėžė, kad Šiaurės Amerika yra didžiausia ekologiškos produkcijos rinka pasaulyje, po kurios seka tik Europos Sąjunga: „Pažvelgus į eilę metų, matosi, kad EKO produkcija kasmet ženkliai auga. 2019 metais JAV EKO maisto produktų pardavimai siekė 50 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia EKO produkcijos krepšelio dalis atitenka vaisiams ir daržovėms (18 mlrd. dolerių), pieno produktams (6,6 mlrd. dolerių), o EKO mėsa, paukštiena ir žuvis sudaro mažiausią EKO segmentą, t. y. tik 1,4 mlrd. dolerių. Pandemija tik dar labiau sustiprino EKO sektoriaus pozicijas, nes žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti sveikam ir tvariu būdu pagamintam maistui.“ Kaip įrodymą K. Anužis pateikė ir vieną lietuvišką sėkmės istoriją: „Gerasis sektinas ekologiško produkto pavyzdys yra „Auga Group“ produkcija, kuriai pavyko įsilieti į nemažą prekybos tinklų skaičių tiek JAV, tiek Kanadoje.“
Kalbėdamas apie JAV ir EU susitarimą suspenduoti prekėms taikomą 25% tarifą, K. Anužis pabrėžė, jog tai svarus žingsnis link tokių tarifų panaikinimo ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Tikimasi, kad naujosios JAV Prezidento Joe Biden administracijos požiūris bus palankus ir turėsime ne tik šių tarifų suspendavimą, bet ir ilgalaikį jų panaikinimą. Šiuo metu tarp JAV ir Lietuvos institucijų vyksta intensyvus procesų derinimas dėl eksporto leidimų patekimui į JAV rinką kiaušinių produktams, kviečiams, taip pat dėl mėsos produktų grupių ir kategorijų išplėtimo. Galime pasidžiaugti, kad nagrinėjant 2020 metų duomenis Lietuvos žemės ūkio, maisto ir gėrimų eksportas į JAV išliko augantis ir 2020 metais. 2019 metus palyginus su 2020 metais, eksportas išaugo 21 proc., o jeigu 2020 metus palygintume su 2015 metais, eksportas išaugo net 31 proc. Pastaraisiais metais į JAV daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės kviečių glitimo, sūrių ir varškės, duonos, pyragų ir kitų kepinių, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, valgomųjų ledų, gaminių arba konservų iš žuvų. Ypač išaugo sriubų ir sultinių eksportas į JAV. Bendromis jėgomis sieksime, kad augimo tempai tik stiprėtų,“ – savo pristatymą pozityviai užbaigė Žemės ūkio ir komercijos atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV.
Apie verslo užkulisius JAV – iš pirmų lūpų
Dažnai įmonei, svarstančiai savo produktų eksportą į svetimą rinką, kyla klausimas – nuo ko pradėti. Seminaro metu savo patirtimi bei esminiais verslo aspektais žengiant į JAV rinką dalijosi Linas Klimavičius – tarptautinės prekybos vystymosi kompanijos „Point One International, Ltd.“ partneris bei Inga Klimašauskienė – Baltijos Amerikos komercijos rūmų asocijuota partnerė.
Rinkos, konkurentų, pardavimo kanalų analizės yra vieni svarbiausių „namų darbų“, o stipri strategija, numatytas biudžetas, žmogiškųjų išteklių bei logistikos klausimas, gamybos mastai – vieni iš pagrindinių dedamųjų planuojant sėkmingą žengimą į JAV rinką. L. Klimavičiaus teigimu, būtina apsišarvuoti kantrybe bei pasiruošti galimiems nenumatytiems finansiniams nuostoliams. Ir, nors atrodo, jog JAV rinka yra itin plati, vis dėlto didžiausia tikimybė įsitvirtinti turi tie produktai, esantys aukštos pridėtinės vertės, inovatyvūs, kokybiški bei konkurencingi. L. Klimavičius pabrėžia, jog geriausios sėkmės istorijos – kuomet prekės buvo sukurtos atsižvelgiant į JAV rinkos norus arba pritaikytos būtent JAV rinkai.
I.Klimašauskienės teigimu, prieš žengiant į JAV rinką, svarbu ne tik suprasti potencialių klientų norus, tačiau taip pat būtina pasirinkti tinkamą strategiją – nuspręsti, ar šalyje bus vystoma tik prekyba, ar ir gaminami produktai, ar ketinama susirasti nepriklausomą verslo partneri, įsteigti atstovybę ar dukterinę įmonę.
Ji taip pat perspėjo, jog nors valstijos, siekdamos pritraukti verslus viena su kita konkuruoja, dažnai susigundoma valstijomis, siūlančiomis mokesčių lengvatas. „Ten, kur nėra mokesčių, ten ir nėra verslo – nėra nuo ko ir mokėti mokesčių“, – teigė Baltijos Amerikos komercijos rūmų asocijuota partnerė.