Liepos 28 d. vyko „ZUA“ ir nuo rugpjūčio mėn. LR žemės ūkio atašė Japonijoje pareigas pradėsiančios eiti K. Mineikienės susitikimas, kurio metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, siekiant padėti lietuviškiems maisto produktams bei gėrimams pasiekti Japonijos rinką ir įsitvirtinti joje.

K. Mineikienės teigimu, aukšta perkamąja galia pasižyminti Japonijos rinka yra prioritetinė Lietuvai, o lietuviškų maisto ir gėrimų produktų eksporto augimo potencialas yra didelis ir vis dar neišnaudotas. Labiau išnaudoti eksporto potencialą turėtų padėti dar 2019 m. įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas, eliminavęs net 91 proc. importo muitų. 

„ZUA“ vadovo Šarūno Celiešiaus teigimu, viena didžiausių ekonomikų pasaulyje labai atvira inovatyviems sprendimams, todėl šioje rinkoje didžiausią pranašumą turėtų turėti produktai, skirti galutiniam vartojimui, atitinkantys vartojimo tendencijas – ekologiški, sveikatai palankūs bei esantys didesnės pridėtinės vertės. Stiprus ir kryptingas Lietuvos maisto sektoriaus atstovavimas Japonijoje yra itin svarbus bei gali padėti atverti ir daugiau eksportavimo galimybių kaimyninėse rinkose.

Pokalbio metu taip pat pasidalinta eksporto skatinimo veiklų vystymo planais, aptartas Lietuvos įmonių dalyvavimo tarptautinėje parodoje „Foodex Japan“, vyksiančioje kitų metų kovo mėn., pasirengimo procesas. „ZUA“ padalinio, atsakingo už Lietuvos gamintojų dalyvavimo tarptautinėse parodose ir verslo misijose organizavimą, vadovė Irma Šlaičiūnaitė-Černiauskienė pabrėžė, kad nors organizuojant tarptautines iniciatyvas COVID-19 pandemija vis dar lemia daugybę ribojimų, optimizmo suteikia nuo 2019 m. „ZUA“ komandos išmoktos pamokos, įgyta patirtis prisitaikant ir išbandant naujus parodų bei verslo misijų formatus. Žinoma, su visais iššūkiais susidoroti padeda tvirta partnerystė.  

Tikimasi, jog besitęsiantis glaudus „ZUA“ ir LR ambasados Japonijoje bendradarbiavimas, vykstančios tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos bei nuolatos kuriamos naujos eksporto skatinimo iniciatyvos padės lietuviško maisto produktų ir gėrimų gamintojams tvirčiau žengti į naują rinką.

K. Mineikienė nuo 2019 m. ėjo LR žemės ūkio atašė pareigas Kinijos Liaudies Respublikoje, tad susitikimo metu taip pat aptarti ir trejus metus trukusio tarptautinio bendradarbiavimo rezultatai, galimybės bei iššūkiai, su kuriais susidūrė savo produkciją į Kiniją eksportuojantys gamintojai.

2020 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Japoniją sudarė 25 mln. eurų (2019 metais – 124 mln. eurų). Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija užima 32 vietą iš 154. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 98,2 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į šią šalį. Daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės sraigių, duonos, pyragų ir kitų kepinių, kviečių glitimo, paruoštų arba konservuotų gaminių iš paukštienos, sūrių ir varškės, paruoštų maisto produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdus, sriubų ir sultinių, mišinių ir tešlų, skirtų kepiniams gaminti.