Daugiau apie Lietuvos ir Taivano verslo kontaktų renginį, spalio mėnesį vyksiantį Taivano delegacijos apsilankymą Lietuvoje bei stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą – pokalbyje su Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėju Antanu Venckumi.
Ar jau yra paskaičiuota, kokius nuostolius patiria šalies gamybos įmonės įsigaliojus, sakykime, tam tikram Kinijos embargui lietuviškai produkcijai?
2020 m. į Kinija buvo išvežta žemės ūkio ir maisto produkcijos už 93 mln. eurų. Didžiąją eksporto dalį, apie 70 mln. eurų, sudarė kviečių eksportas, visa kita – maisto produktai. Galime prognozuoti, kad tolimesnis prekybinių santykių blogėjimas su Kinija privestų prie to, kad Lietuva netektų prieigos prie dalies rinkos.
Kviečių eksportą nukreipti į kitas pasaulio rinkas yra daug paprasčiau, tačiau maisto produktus, ypač pieno ir mėsos gaminius, kitose rinkose realizuoti sudėtinga. Kinijoje šių produktų atitinkamai parduodama už 5 mln. eurų ir 2 mln. eurų. Svarbu greitai ir operatyviai rasti naujas rinkas ir realizuoti būtent tuos maisto produktus, kurie Lietuvos maisto pramonės eksporto struktūroje yra kertiniai.
Kokias pagrindines kryptis ir idėjas išsakė Lietuva? Apie ką buvo diskutuojama susitikimo metu?
Iš pradžių trumpai norėčiau priminti priešistorę, kodėl būtent Taivanas buvo viena tų šalių, teigiamai įvertinusių vertybėmis grįstą Lietuvos užsienio politiką – tai galimai ir apsunkino mūsų prekybinių santykių su Kinija plėtrą. Taivano institucijos labai operatyviai sureagavo ir pasiūlė mums savo pagalbą priimti tą eksporto dalį, kuri yra išvežama į Kiniją.
Verslo kontaktų renginyje dalyvavo apie 10 Taivano importuotojų, atstovaujančių pagrindinius prekybos tinklus. Pačio forumo metu buvo apsikeista politinėmis intencijomis ir pasidžiaugta užsimezgusiu aktyvesniu Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimu. Lietuvos įmonės jau kurį laiką labai pozityviai žiūrėjo į Taivaną, tačiau iki šiol nebuvo preteksto spartinti dvišalius prekybinius santykius. Būtent vasaros pabaigoje politinė situacija susidėliojo taip, kad galėjome pradėti aktyvinti Lietuvos ir Taivano ekonominius ir prekybinius ryšius.
Koks produkcijos poreikis iš Taivano yra didžiausias?
Pirmiausiai Taivanas domisi lietuviškos kilmės produktais. Patys taivaniečiai sako, jog tuomet, kai Lietuva dovanojo tam tikrą kiekį vakcinų Taivanui, jie iš dėkingumo nupirko visą Taivane buvusį lietuvišką alų. Jų susidomėjimas Lietuva ir noras padėti mums yra labai teigiamas ženklas, todėl pirmiausiai kalbama apie maisto produktus: mėsos, pieno, konditerijos gaminius, gėrimus.
Kokios galimos problemos? Transportavimas, mokestiniai dalykai, muitai, ir t. t.
Iš tiesų situacija yra labai dėkinga, nes Taivanas yra labai atvira ekonomika lyginant su žemynine Kinija, kurioje yra daug tiek mokestinių, tiek netarifinių barjerų. Taivano atveju prekyba yra gana atvira, todėl Lietuvos eksportuotojams tikrai neturėtų kilti kažkokių mokestinių sunkumų. Dėl logistikos – mūsų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai sėkmingai eksportuoja į kitas Pietryčių Azijos rinkas, todėl papildomų sunkumų ar problemų eksportas į Taivaną neturėtų sukelti.
Koks eksportas iš Lietuvos į Taivaną buvo iki šiol ir kokių apimčių tikimasi artimiausioje ateityje?
Šiuo metu mūsų eksportas į Taivaną sudaro apie 5 mln. eurų, iš jų 3 mln. eurų – mediena, 2 mln. eurų – maisto produktai. Apimtys kuklios, bet tikimės, kad 20 mln. eksportą būtų galima pasiekti. Ir tai nebūtų riba, kadangi Taivanas yra beveik 24 mln. gyventojų rinka, turinti gana aukštą perkamąją galią ir tas pozityvus nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu leidžia tikėtis sėkmės Lietuvos maisto produktų eksportuotojams.
Nuotoliniame verslo kontaktų renginyje – išskirtinis didžiųjų Taivano rinkos žaidėjų dėmesys
Rugsėjo pradžioje įvykęs LR Žemės ūkio ministerijos ir „ZUA“ atstovų susitikimas su Taipėjaus misijos Baltijos šalyse diplomatais padėjo pamatus rugsėjo 15 d. vykusiam verslo kontaktų renginiui. Susitikimo metu buvo pasiūlyta idėja organizuoti nuotolinį Taivano importuotojų ir Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gamintojų susitikimą, kurio metu būtų sudarytos galimybės pristatyti Lietuvos maisto ir gėrimų produktus Taivano rinkos žaidėjams bei padėti tvirtesnius pamatus dvišaliam bendradarbiavimui prekybos srityje.
„Profesionalaus „ZUA“ ir Taivano užsienio prekybos plėtros tarybos (TAITRA) bendradarbiavimo dėka, nuotolinius B2B susitikimus pavyko suorganizuoti itin operatyviai. Džiaugiuosi, jog iškart po verslo kontaktų renginio jau pastebimi ir pirmieji rezultatai – įmonės užmezgė ryšius su tokiais Taivano rinkos žaidėjais kaip „Carrefour Taiwan“. Tikimės netrukus lietuviškus produktus sutikti ir didžiųjų Taivano prekybos centrų lentynose,“ – teigia Parodų ir verslo misijų organizavimo skyriaus vadovė Irma Šlaičiūnaitė-Černiauskienė.
„ZUA“ primena, jog spalio 26-29 dienomis Lietuvoje lankysis oficiali Taivano politinė ir verslo delegacija, kurią, planuojama, jog sudarys 40 Taivano įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų, besidominčių bendradarbiavimu su Lietuva. Delegaciją lydės kelių Taivano ministerijų vadovai. Šio vizito metu organizuojami ir gyvai vyksiantys dvišaliai verslo susitikimai (B2B) bei Lietuvos ir Taivano verslo forumas.
Renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.
.jpeg)
