Naujienos

Maistas, kurį žemaičiai tradiciškai gamino anksčiau nereikalavo itin daug laiko ar pastangų. Šiandien tokie patiekalai gali ne tik praturtinti mūsų stalą, pamaitinti visą šeimą, bet  ir nustebinti greitu, paprastu bei genialiu sprendimu netikėtą svečią.

Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus Visuomenės informavimo specialistės Daivos Vaškienės, seniau žmonės kasdien daug ir sunkiai fiziškai dirbo, todėl maistas buvo sotus, paprastas ir greitai pagaminamas. Žemaičiai paprastai valgydavo tris kartus per dieną, parskridęs gandras parnešdavo priešpiečius ir pavakarius. 
 

Kadangi maisto produktai buvo užauginti pačių valgytojų – senųjų žemaičių mitybą būtų galima pavadinti ekologiška. 

„Namuose visuomet būdavo duonos, dažniausiai plikytos kvietinės ar paprastos ruginės. Ant stalo duonelė atsirasdavo greta kiekvieno valgio“, - sako D.Vaškienė.

Pusryčiams žemaičiai  įvairiausias košes su riebiu „mirkalu“ ir „rūgštu pienu“ valgydavo. Pietums – sriubas, priklausomai nuo metų laiko. Kaip teigia Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos  specialistė, žiemą vyraudavo sriubos su raugintais kopūstais, burokėliais, bulvienė su „užtrinu“ - fermentuota kiaulės taukine. Pavasarį – dilgėlių, rūgštynių sriubos, paaugus burokams – lapynė. Rudeniop, užaugus morkoms ir gaidžiams, morkynė. Pradėjus skersti avinėlius, išvirdavo pačią skaniausią burokienę. 

Savo mitybą žemaičiai įvairindavo džiovintomis gėrybėmis: grybais, uogomis, obuoliais. Kiaules skerdė prieš didžiąsias šventes: Velykas ir Kalėdas. Skerdieną stengdavosi sunaudoti visą. 

„Cukrus buvo brangus, todėl laimingi, kurie bites laikę – saldumui medų naudojo, - apie to meto saldėsius pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistė D.Vaškienė. – Iš pieno sūrį, sviestą gamino ir išskirtinai Žemaitijai būdingą kastinį suko“. 

„Bulvės, keptos ant rinkių nėra išskirtinis Gavėnios valgis. Jas dažnai kepdavo, kai tiesiog nebūdavo ko valgyti. Galbūt jūsų močiutės dar prisimena, kaip vaikystėje būtent taip paprastai paruoštą „strovą“ valgydavo“, - sako D.Vaškienė.

Per Adventą ir Gavėnią žemaičių pagrindiniai valgiai buvo visokios košės, jas kanapių arba aguonų pienu „prabalindavo“. Tuo metu dar valgė: spirginę su virtom bulvėmis, cibulynę, marinuotą ar keptą silkę. 

Per Adventą bei Gavėnios laikotarpiu senieji žemaičiai uoliai laikydavosi pasninko. Vaikams nuo 7-erių metų net pieno gerti nebeleisdavo. Pasninkauti būtinai reikėjo tris dienas per savaitę: trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį. Uoliausi pasninkautojai sako nevalgydavę mėsos visą ilgą Gavėnios laikotarpį.