Naujienos

Velykos Aukštaitijoje, Panevėžio krašte, švenčiamos nuo pat ankstyvo ryto. Pasak Aušros Sidorovienės Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro padalinio tradicinių amatų centro Upytės kaime (arba Upytės tradicinių amatų centras) vadovės, buvo manyta, kad kuo anksčiau prisės prie pusryčių stalo, tuo ir darbuose geriau seksis.

„Ant stalo pirmiausia dedami marginti ir vienspalviai kiaušiniai, sviesto avinukas, krienai. Marginti kiaušiniai svečiams, dovanoms, nemarginti (vienspalviai) – šeimynai valgyti, – apie krašto tradicijas pasakoja Aušra. – Pietums ant Velykų stalo buvo patiekiamas baltas sūris, šaltiena, silkė, kuo aukštesnis pyragas „boba“ (babka), miežinis alus“.

Kiaušinius šiame krašte įpaprasta dažyti Didįjį šeštadienį, kuomet iš bažnyčios parnešta švęsta ugnis ir vanduo. Dažniauisi dažai – užplikyti ir pavirti vantos lapai, šieno pakratai, didžiųjų pupų ankštys, svogūnų lukštai. Vienspalvius kiaušinius įprasta skutinėti aštriu peiliuku.

„Kiaušinius margindavo juos suvyniojant į skudurėlius: ant skudurėlių pridėlioja įvairių žolelių, grūdėlių, svogūnų lukštų ir išverda žolynų nuovire“, – apie trdicijas kalba tradicinių amatų centro vadovė.

Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.

Upytės seniūnijos ir Panevėžio regiono teritorijoje yra du draustiniai – Upytės geomorfologinis draustinis (594 ha) bei Upytės memorialinis draustinis (149 ha). Jis skirtas išsaugoti istoriniu požiūriu vertingą Upytės kaimą su Augustavos ir Upytės buvusių dvarų sodybomis, Upytės piliakalniu, žmonių vadinamu Čičinsko kalnu. Upytės kaimas yra labai patrauklus etnografiniu ir istoriniu požiūriu. Panevėžio rajoną ir Upytę garsina tradiciniai amatai, ypač linininkystė.