„Kalbant apie sumanių kaimų idėją, svarbiau yra ne galutinis produktas, bet pats procesas, kurio metu kaimams pavyksta atrasti bei išryškinti savo identitetą ir jį paversti konkurenciniu pranašumu“, – teigė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorius Šarūnas Celiešius. Pirmiausia svarbu orientuotis ne į vietos ekonominį augimą, bet į paieškas, kuo ši vietovė ir joje gyvenanti bendruomenė galėtų būti išskirtinė ir patraukli kitiems.
„Regionų ateities forume 2022“ viena svarbesnių temų buvo sumanūs kaimai. Tiksliai apibrėžti, koks turėtų būti sumanus kaimas, sudėtinga, tačiau girdint ir stebint geruosius pavyzdžius galima teigti, jog sumanus kaimas – tai gyvas kaimas, naudojantis inovatyvius technologinius sprendimus bei patrauklus ne tik vietiniams, o ir aplink esantiems regionams.
Vienas didžiausių kaimo regionų patrauklumų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – kaime užauginami maisto produktai ir jų teikiamos paslaugos. Vykusios diskusijos dalyviai pasidalino idėjomis, kaip reikėtų didinti kaimo vietovėse jau veikiančių verslų konkurencinį pranašumą ir kaip padėti kaime kurtis naujoms iniciatyvoms, kurios atitiktų sumanaus kaimo viziją.
Tikslas – skatinti trumpąsias tiekimo grandines
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė Vilma Atkočiūnienė teigė, kad pagrindinis iššūkis, kalbant apie sumanius kaimus, yra būtinybė stiprinti vietos ekonomiką. Užsukę į kaimo vietovėse esančias parduotuves mes nerandame jose vietinių produktų – vienintelis likęs vietinis produktas yra regiono laikraštis. Tad kaip padaryti, kad vietoje gaminami produktai pirmiausia pasiektų vietinius pirkėjus?
Žemės ūkio ministerija jau kelis metus skiria tikslingą paramą skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikimą vietos lygmeniu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kelias nuo užauginamos produkcijos iki vartotojo stalo būtų kuo trumpesnis. Dėl besikeičiančių mitybos įpročių kaime gaminamų produktų poreikis didėja, tačiau mažiesiems ūkininkams sunku išspręsti logistikos, sandėliavimo, marketingo ir kitus techninius klausimus. Todėl ūkininkai kiekvienais metais yra skatinami teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus, stiprinančius smulkiųjų ūkių konkurencingumą.
Sėkmė slypi identitete
Apie Dargužių kaimo identiteto paieškas diskusijoje pasidalino asociacijos „Viva Sol“ iniciatorius Valdas Kavaliauskas, kuris prieš daugiau nei dešimtmetį atvyko gyventi į kaimą. Kaip teigia jis, pagrindinis tikslas buvo, kad „naujojo kaimiečio“ vizija sutaptų su ten gyvenančia kaimo bendruomene ir jos identitetu. Kadangi Dargužių kaimas nuo seno puoselėja karvių auginimo ir sūrio gaminimo tradicijas, atvykęs V. Kavaliauskas įžvelgė, jog tai galėtų būti šio kaimo išskirtinumas ir galimybė įgyvendinti sumanaus kaimo idėją. 2008 m. sukurti VšĮ „Sūrininkų namai“ iki šiol laikomi vienu sėkmingiausių sumanaus kaimo pavyzdžiu, o jų vietoje gaminamos produkcijos galima rasti ir apylinkėse esančiuose turguose, ir kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose.
Virtualus turgus
Viena iš sumanaus kaimo idėjų – inovatyvumas, todėl ūkininkai, norėdami patenkinti jau įprastais tapusius klientų poreikius naudotis elektronine prekyba, savo produkciją turi perkelti į virtualią erdvę. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra jau ketvirtus metus administruoja internetinę platformą „Kaimas į namus“ (www.kaimasinamus), kurios pagrindinė misija – padėti mažiesiems šalies ūkininkams ir gamintojams pasiekti kuo didesnį klientų ratą.
Šios platformos veikimo principas – tai lyg virtualus turgus, kuriame pirkėjas neišeidamas iš namų gali išsirinkti jį dominančios natūralios, kaime pagamintos produkcijos. Daugelis smulkiųjų ūkininkų neturi galimybių skirti dėmesio rinkodarai ar spręsti logistikos klausimų, tad ši platforma tampa patogiu įrankiu norintiems lengviau pasiekti pirkėjus.
Pandemijos metu išaugęs susidomėjimas elektronine prekyba neaplenkė ir „Kaimas į namus“ platformos, kurios aktualumas išaugo kelis kartus. Siekiama, kad internetinė platforma tobulėtų, todėl šiuo metu vyksta intensyvūs tinklalapio atnaujinimo darbai ir jau vasarą startuos atsinaujinusi jos versija. Pagrindinė naujovė – vartotojai galės įsigyti ne tik ūkininkų parduodamų maisto produktų, bet ir vietinių amatininkų gaminamų darbų ar kaimo vietovėse siūlomų paslaugų.
Atsinaujinančioje „Kaimas į namus“ platformoje prekiauti galės tik naujai užsiregistravę tiekėjai. Tad ūkininkai bei gamintojai, norintys prekiauti ir būti matomi naujoje elektroninėje parduotuvėje kviečiami prisijungti jau dabar. Į ką atkreipti dėmesį ir kokie registracijos žingsniai, rasite straipsnyje.
Prenumeruoti naujienas
Biudžetinė įstaiga Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius
Tel. +370 616 46910
El. paštas info@zua.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre