Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas įgalina apsaugoti ūkininkus ir kitus žemės ūkio bei maisto produktų tiekėjus nuo prekybos praktikoje pasitaikančių neteisėtų veiksmų.

Apie nesąžiningos prekybos praktiką maisto tiekimo grandinėje Europos Sąjungoje diskutuojama daugiau nei 10 metų, tačiau tik 2019 m. buvo priimta direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią nesąžiningam įmonių tarpusavio elgesiui, neatitinkančiam sąžiningos praktikos principų. Įvertinus poreikį stiprinti ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė draudimo įstatymą, kuris tikėtina stabilizuos situaciją maisto tiekimo ir žemės ūkio sektoriuose.

Naujos prekybos taisyklės

Dėl dažniausiai pasitaikančių žemės ūkio ir maisto produktų prekybos praktikų labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai, kurie retai atitinka jų produkciją perkančių partnerių derybines galias. Tad naujuoju reglamentu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp tiekėjų ir pirkėjų.

Priimtas įstatymas draudžia pirkėjui anuliuoti greitai gendančių produktų užsakymus paskutinę minutę, kuomet tiekėjas turi skubiai ieškoti alternatyvų, kaip panaudoti produktus. Įstatyme numatyta, kad likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų – tiekėjo pranešimas apie atšaukiamą produktų užsakymą laikomas pavėluotu.

Dažniausiai pasitaikantis pirkėjų piknaudžiavimas – neatsiskaitymas laiku sutartyse numatytais terminais, dėl ko produktų tiekėjai negauna pajamų ir nesiskundžia. Naujasis įstatymas draudžia sutarčių vienašalius arba atgaline data atliekamus pakeitimus, susijusius su maisto produktų pristatymo dažnumo, būdo, laiko, vietos, kainų ar taikomų kokybės standartų sąlygomis.

Reikalavimas sumokėti tiekėjui už sugadintus maisto produktus, jei nuostoliai patiriami jau perdavus produktus pirkėjo nuosavybėn, laikomas draudžiamu. Tiesa, prieš tai svarbu įvertinti, kad produktų praradimas ar sugadinimas įvyko ne dėl tiekėjo kaltės.

Visais prekybos atvejais privaloma sudaryti rašytines sutartis, kurios iš anksto užtikrintų įstatyme numatytas sąlygas ir jų būtų laikomasi. Už sutartyje numatytų sąlygų nesilaikymą pagal įstatymą gali būti skiriamos piniginės baudos.

Įstatymo priežiūra ir kontrolė

Įsigaliojusio įstatymo priežiūra ir kontrolė patikėta VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai – „ZUA”, kuri užtikrina, kad žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje būtų laikomasi įstatyme nustatytų reikalavimų, atlieka šio įstatymo pažeidimų tyrimus ir nagrinėja susijusias bylas bei taiko įstatyme numatytas sankcijas. Tokiu keliu siekiama sustabdyti nesąžiningos prekybos veiksmus ir užtikrinti abipuses mažą rinkos galią turinčių verslo subjektų konkurencines sąlygas.