Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje: jei 2019 m. spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc.
„Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies“, - pastebi E. Pranckevičius.
Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės – šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia – jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį. Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai – daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.
Prekybos centruose – tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena
Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja. Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (2019 m. spalio mėn. buvo 48,5 proc.).
„Tai įvyko „išstumiant“ iš rinkos importuotą nesupakuotą vištieną, kurios dalis sumažėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad prekybos centrai vis labiau atsigręžia į Lietuvos ūkininkus ir gamintojus, o ir pirkėjai labiau linkę rinktis lietuvišką mėsą“, - teigia E. Pranckevičius.
Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai – 1,6 – 3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje.
Daugiausia – lietuviškų burokėlių
Lietuvos prekybos centruose daugiausiai galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų, nei lietuviškų.
Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų – jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.
Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais. Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.
https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/lietuviski-maisto-produktai-parduotuviu-lentynose-islieka-konkurencingi
