VšĮ Kaimo ir verslo rinkų plėtros agentūra, siekdama informuoti visuomenę apie draudžiamus nesąžiningus veiksmus žemės ir maisto produktų pirkimo pardavimo srityje, atliko prevencine veiklą – administracines patikras. Jų metu išaiškinti dažniausiai pasitaikantys pažeidimai. Pažymėtina, kad ūkio subjektams buvo suteiktas 12 mėnesių laikotarpis peržiūrėti ir persirašyti sutartis, kad jos atitiktų Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme įtvirtintiems reikalavimams.

Patikrinimams buvo atrinktos Lietuvoje didžiausią apyvartą žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo pardavimo srityje turinčios bendrovės. Patikrinimų metu buvo peržiūrimos įmonių sudarytos sutartys, siekiant įsitikinti, ar sutarties nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatoms.   
 

Administracinių patikrų metu ne maža dalis įmonių – žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų apskritai nesudaro rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas numato, jog žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis yra privaloma. Ji turi atitikti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Nesudarius sutarčių pagal nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas gali būti skiriama bauda.

Antrasis dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – vėluojama atsiskaityti už pirktą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, t.y. praleidžiamas įstatyme numatytas 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų terminas, per kurį privalo atsiskaityti už perkamą produkciją. Dažnai sutartyse įtvirtinamas atsiskaitymo terminas, „kai parduos žemės ūkio produkciją galutiniam vartotojui“. Šios apmokėjimo sąlygos neatitinka įstatymo. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 6 str. yra numatyti tikslūs atsiskaitymo terminai, o ne sąlyginiai. Atsiskaitymas už greitai gendančios žemės ūkio produkcijos laikotarpis neturi viršyti 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Negreitai gendančios žemės ūkio produkcijos atsiskaitymas neturi viršyti 60 kalendorinių dienų.

Agentūra įspėja įmones ir apie kitas sutartyse įtvirtintas tiekėjams nepalankias, nuostolingas sutarties sąlygas, kai nėra įtvirtintas perkamas objektas; nefiksuota, ar produktas priskiriamas prie greitai gendančių – todėl nėra galimybės įvertinti apmokėjimo termino.

Pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta: žemės ūkio produkcijos pavadinimas, jos priskyrimas ar nepriskyrimas prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina arba jos nustatymo būdas. 

Atliekant patikras pastebėta, jog sutartyse pirkėjas grąžina tiekėjui neparduotas prekes per labai trumpą terminą iki produktų galiojimo termino pabaigos. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas imperatyviai nustato, kad nesąžiningos prekybos praktika yra laikoma situacija, kai pirkėjas atšaukia greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, jog tiekėjas suras alternatyvių tų produktų pardavimo arba panaudojimo būdų. Įstatyme numatyta, kad pranešimas dėl greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymų atšaukimo likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų yra visada laikomas pavėluotu pranešimu.

Pastebėtas ir sutartyse įtvirtintas prekių grąžinimas be jokio pagrįstumo. Taip pat jose nustatyti labai griežti terminai tiekėjui jo produktams atsiimti, o nesilaikant terminų – pareiga mokėti produkcijos sandėliavimo kainą arba baudas. Laiku nesumokėjus baudos, tiekėjui įtvirtinta pareiga mokėti delspinigius, nors analogiškų pirkėjo įsipareigojimų sutartyse nėra. Pastarosios nuostatos akivaizdžiai pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumo principą. 

Sutartyse taip pat kelia abejones marketingo mokesčiai – pardavėjų įsipareigojimai dėl skatinimo akcijų taikymo. Tai kelia pagrįstus įtarimus, kad šios nuostatos sutartyse atsiranda be pardavėjo valios,  o tai yra nesąžiningas veiksmas pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.

Agentūra pastebi, kad pastarasis 12 mėnesių laikotarpis, kai visi ūkio subjektai nuo Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priėmimo dienos, buvo laikomi naujais ūkio subjektais, kuriems teikiama konsultacija ir metodinė pagalba bei poveikio priemonės už įstatymo pažeidimus netaikomos, baigėsi. Nuo šiol, Agentūra neturės kitų galimybių, kaip už nesąžiningas sutarties sąlygas bausti pirkėjus, todėl įspėja dar kartą peržiūrėti visas sutarties sąlygas, kad jos atitiktų įstatymo reikalavimus.