Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Reškutėnų tradicinių amatų centrą. Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Tradicinių amatų centras puoselėja: audimo, juostų pynimo, verpimo, mezgimo, medžio drožybos, kepimo, margučių marginimo, sodų rišimo, vilnos ir milo vėlimo ir puodininkystės amatus.
Rajone yra 14 tradicinių amatininkų ir įmonių sertifikavusių savo produkciją.
Salų dvaro amatų dirbtuvėse vystomi audimo, vytelių pynimo, puodininkystės, šaukštų drožimo, medžio drožybos ir puošybos (dekoravimo) amatai. Gaminami lipdyti ir žiesti keramikos dirbiniai, pintinės iš vytelių, tarškynės iš medžio, švilpukai, šaukštai, kalėdiniai žaisliukai ir velykinės dekoracijos iš medžio.
2022 m. Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras laimėjo Sėkmingiausiai dirbančio tradicinių amatų centro apdovanojimą.
Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centrą. Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Lankytojai supažindinami su tradicine liaudies kultūra, senaisiais amatais: puodininkyste, medžio drožyba, juostų audimu ir pynimu, margučių marginimu, vilnos vėlimu, pynimu iš vytelių ir šiaudų.
Amatų centras bendradarbiauja su 3 tradiciniais amatininkais, sertifikavusiais tautinio paveldo produktus.
Tradicinių amatų centre puoselėjami šie tradiciniai amatai: dailidystė, muilo gaminimas, puodininkystė, stogdengystė, stalystė (vėtrungių gaminimas), vyndarystė, tradicinė puošyba (kraičio skrynių puošyba), žvakininkystė.
Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Trakų krašto tradicinių amatų centrą. Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Vystomi tradiciniai amatai: drožyba, maisto ruošimas, kepimas, karpymas, pynimas, mėsos apdirbimas, puodininkystė, plytininkystė, žaislininkystė ir kt.
Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Upytės tradicinių amatų centrą. Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Vystomi tradiciniai audimo, margučių marginimo, puodininkystės, žolininkystės, žvakių liejimo, pynimo, karpymo, tradicinio muzikavimo, maisto ruošimo, kalvystės amatai.
Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Utenos tradicinių amatų centrą "Svirnas". Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Vystomi tradiciniai audimo, aliejaus spaudimo, baldininkystės, drožybos, karpymo, klumpdirbystės, kryždirbystės, margučių marginimo, mezgimo, puodininkystės, pynimo, saldumynų gamybos, stalystės, stogdengystės, tradicinės gyvulininkystės, vilnos vėlimo, žaislininkystės, žolininkystės amatai.
Amatų centras vienija 9 tradicinius amatininkus, iš kurių 2 yra atestuoti tradicinių amatų meistrai.
Centre vystomi dailidystės, drožybos, audimo, vilnos vėlimo, kepimo, karpymo, kubilininkystės, malimo, margučių marginimo ir skutinėjimo, pynimo, puodininkystės, stalystės, žaislininkystės, šaukščiaus amatai.
Kviečiame pažiūrėti pristatomą filmuką apie Žąslių tradicinių amatų centrą. Centro ir amatininkų veiklos užfiksuotos vykdant projektą „Tradicinių amatų centrai - sėkminga tautinio paveldo puoselėjimo praktika“.
Vystomi tradiciniai juostų audimo, senojo karpymo, kubilininkystės, kepimo, maisto ruošimo, margučių marginimo, mezgimo, lėlių siuvimo, puodininkystės, pynimo, saldumynų gamybos, advento vainikų pynimo, verbų rišimo, vilnos karšimo, vilnos vėlimo, rišimo (šiaudinių girliandų, žvaigždučių, sodų), žaislininkystės, žolininkystės, žvakininkystės amatai.
Nuo 2012 m. Žemės ūkio ministerija rengia metinę konferenciją – „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“, kurios metu skelbiami du sėkmingiausi metų Tautinio paveldo amatininkai, o nuo 2015 metų ir vienas sėkmingiausias Tradicinių amatų centras.
Pateikiame visų tapusių sėkmingiausiais metų amatininkais ir amatų centrais sąrašą.
2023 metai
Virginija Sebestinienė - pynimo amato meistrė. „Džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta. Šis apdovanojimas - tai ne tik sėkmės ženklas. Tai atsakomybė nenuleisti kartelės ir pareiga būti pavyzdžiu kitiems jauniems amatininkams“, - kalbėjo 2023 m. sėkmingiausia amatininkė Virginija Sebestinienė. Kviečiame susipažinti su amatininke ČIA.
Gintas Čekauskas - stogdengystės amato meistras . „Svarbu nesustoti ties tuo, ką pasiekėme, o eiti į priekį ir skleisti nykstančią skiedrinės stogdengystės tradiciją“, - dėkojo susirinkusiems metų sėkmingiausiu amatininku pripažintas Gintas Čekauskas. Kviečiame susipažinti su amatininku ČIA.
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name sėkmingiausiai dirbantis amatų centras. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė dėkojo savo komandai. Jos manymu yra labai svarbu užtikrinti tradicijų gyvastį bei tęstinumą ir dar svarbiau užsiauginti pameistrius ir jiems perduoti savo žinias. Kviečiame susipažinti su amatų centro veikla ČIA.
Straipsnį apie vykusią konferenciją rasite ČIA.
2022 metai
Jurgita Treinytė – pynimo amato meistrė. Kviečiame susipažinti su amatininke ČIA.
Erikas Hincas – puodininkystė amatų meistras. Kviečiame susipažinti su amatininku ČIA.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras. Kviečiame susipažinti su amatų centro veikla ČIA.
Straipsnį apie vykusią konferenciją rasite ČIA, o konferencijos įrašus čia: I dalis ir II dalis.
2021 metai
Irena Ona Vilienė – audėja, tautinių juostų amatininkė.
Algirdas Juškevičius – kryždirbystės, kubilininkystės, muzikos instrumentų gaminimas, žaislininkystės ir šaukščiaus amatų meistras.
Anykščių rajono tradicinių amatų centras Niūronių kaime – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras. Kviečiame susipažinti su amatų centro veikla ČIA.
Straipsnį apie vykusią konferenciją rasite ČIA, o konferencijos įrašą ČIA.
2020 metai
Agata Granicka – pynimo amato meistrė.
Dalia Ramonienė – amatininkė, bulvių plokštainių kepėja.
Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras. Kviečiame susipažinti su amatų centro veikla ČIA.
Straipsnį apie vykusią konferenciją rasite ČIA.
2019 metai
Jadvyga Balvočiūtė – žolininkystės amatininkė.
Virgilijus Mikuckis – kalvystės amato meistras.
Kelmės kultūros centro Tradicinių amatų centras – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras.
Straipsnį apie vykusią konferenciją rasite ČIA.
2018 metai
Irena Rimydienė – žuvų gaminių (šutinių) amatininkė.
Valdas Bandza – akmenskaldystės amato meistras.
Žaslių tradicinių amatų centras – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras.
2017 metai
Rita Vasiliauskienė – karpymo, kepimo ir žvakininkystės amatų meistrė.
Simas Knapkis – laivų ir valčių gamybos amatininkas.
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras.
2016 metai
Miglė Dalgėdaitė-Lučiūnė – kepimo amato meistrė.
Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė – karpymo, margučių marginimo ir drožybos amatų meistrė.
Utenos tradicinių amatų centras "Svirnas" – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras.
2015 metai
Laima Mačionienė – tradicinės augalininkystės, malimo, maisto ruošimo, kepimo, tradicinės gyvulininkystės ir vilnos vėlimo amatų meistrė.
Regina Mataitienė – juodojo molio dirbinių: ąsočių, puodynių, žvakidžių amatininkė.
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras – sėkmingiausiai dirbantis amatų centras.
2014 metai
Algirdas Juškevičius – kryždirbystės, kubilininkystės, muzikos instrumentų gaminimo, žaislininkystės amatų meistras.
Vida Viskontienė – kepimo ir maisto ruošimo amatų meistrė.
2013 metai
Vaidotas Bliūdžiu – stalystės ir stogdengystės amatų meistras.
Jadvyga Balvočiūtė – žolininkystės amato meistrė.
2012 metai
Adolfas Teresius – kryždirbystės amato meistras.
Gintaras Ruzgys – duonos kepimo amatininkas.
2011 metų Tautinio paveldo konferencijos įrašas ČIA.
|
Lietuvos nacionalinis kultūros centras |
Taikomojo mokslinio metodinio pobūdžio valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. LNKC sudaro: Etninės kultūros (Folkloro, papročių ir apeigų, tautodailės ir nematerialaus kultūros paveldo specialistai, žurnalo „Būdas“ redakcija), Mėgėjų meno kūrybos (Choreografijos, muzikos, teatro specialistai), Regionų kultūros skyriai |
|
|
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |
Valstybės išlaikoma pelno nesiekianti kultūros įstaiga, turinti nacionalinio muziejaus statusą. Pagrindinė veikla – kaupti, tirti, restauruoti ir propaguoti dvasinį ir materialinį kultūros paveldą |
|
|
Lietuvos tautodailininkų sąjunga |
Savarankiška, savanoriška, pelno nesiekianti kūrybinė asociacija, vienijanti geriausius Lietuvos tautodailininkus tapybos, skulptūros, grafikos, kalvystės, keramikos, audimo, mezgimo, juvelyrikos, pynimo, paprotinės dailės sekcijose |
|
|
Lietuvos nacionalinis muziejus |
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Istorijos ir etnografijos muziejus kaip didžiausias pagrindinių Lietuvos valstybingumo istoriją ir kultūros raidą atspindinčių rinkinių saugotojas ir populiarintojas 1992 m. buvo pavadintas Lietuvos nacionaliniu muziejumi |
|
|
Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyrius |
Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyrius yra vienas didžiausių etnologijos, antropologijos tyrimus vykdančių mokslo centrų Lietuvoje |
https://www.istorija.lt/struktura/mokslo-skyriai/etnologijos-ir-antropologijos |
|
Lietuvos liaudies buities muziejus |
Vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) bei nekilnojamų eksponatų skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių Lietuvos regionų ir miestelio atspindį |
|
|
Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija |
Nevyriausybinis, savarankiškas ir nepriklausomas viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo principu jungiantis fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius tautinio paveldo veikla. Asociacijos misija - vienyti Lietuvos tautinio paveldo gamintojus ir kūrėjus, siekiant išsaugoti senąsias Lietuvos tradicijas, menus ir kultūrą. Asociacija taip siekia šviesti visuomenę ir komunikuoti apie produktų bei amatų, pažymėtų tautinio paveldo ženklais, autentiškumą ir vertes |
Facebook Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija |
|
Vilniaus dailiųjų amatų asociacija |
Senųjų amatų dirbtuvėse kartu su Vilniaus dailiųjų amatų asociacija veiklą vykdo du Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nariai: amatininkų klubas „Dvaro meistrai“ (Senųjų amatų dirbtuvių koncepcijos autorius) ir tekstilininkė Gražina Kriaunevičienė |
|
|
Žemaičių kultūros draugija |
Puoselėja žemaičių kultūros papročius, organizuoja šventes, atspindinčias žemaičių kultūrą |
|
|
Lietuvos aludarių gildija |
Siekdamos išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų, kaip į unikalų kultūrinį paveldą, šalies alaus bendrovės susitelkė į Lietuvos aludarių gildiją |
|
|
Kultūros paveldo centras |
Biudžetinė kultūros įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Centro veikla grindžiama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Lietuvos Respublikos bibliotekų, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Centro nuostatais ir kitais teisės aktais |
|
|
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija |
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija - tai savarankiškas, savanoriškas susivienijimas, vienijantis fizinius ir juridinius asmenis, vykdantis Asociacijos narių bendrus tikslus ir uždavinius |
|
|
Sūrininkų Namai |
Neformalaus keleto smulkiųjų sūrininkų susivienijimo prekinis ženklas, atspindintis jų puoselėjamas vertybes |
|
|
Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija |
Suvienyti suinteresuotų asmenų žinias ir patirtį, siekiant gerinti triušių veisles bei skatinti triušininkystės vystymą Lietuvoje |
|
|
Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija |
Draugijos pagrindiniai tikslai yra propaguoti ir vystyti triušininkystės ir kailinių žvėrelių plėtrą Lietuvoje, vienyti kailinių žvėrelių ir triušių augintojus, skatinti juos steigti veislines fermas, teikti jiems informaciją apie šių gyvūnų priežiūrą, tarp šios organizacijos narių propaguoti naujausius mokslo ir praktikos pasiekimus kailinėje žvėrininkystėje ir triušininkystėje |
|
|
Lietuvos avių augintojų asociacija |
Savanoriška, savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti šalies avių augintojus bei kitus suinteresuotus asmenis, kurių žinių ir veiklos pagrindu sprendžia Lietuvoje auginamų avių veislių produktyvumo, mėsos, vilnų, kailių perdirbimo technologijų gerinimo problemas |
|
|
Lietuvos kultūros centrų asociacija |
Didžiausia veikianti kultūros bendruomenė, vienijanti kultūros centrus bendrų interesų atstovavimui ir kultūros politikos formavimui. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su kitomis kūrybinėmis sąjungomis, aukštojo mokslo institucijomis, panašią veiklą vykdančiomis organizacijomis užsienio šalyse |
|
|
Vynuogininkų asociacija |
Skatinti Lietuvos žmones pažinti gimtojo krašto tradicinę kultūrą, ugdyti pagarbą lietuvių etninėms tradicijoms ir poreikį jas tęsti. Atgaivinti senąsias vynuogininkystės tradicijas. Suvienyti Lietuvos vynuogininkus, dalintis patirtimi bei naujovėmis vynuogininkystės srityje |
|
|
Lietuvos maisto pramonės asociacija |
Savanoriškumo principu susijungusių įvairių šakų maisto pramonės įmonių asociacija. Jos pagrindinis siekis – bendromis narių pastangomis kurti palankias verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms. Asociacija vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių – gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių |
|
|
Lietuvos liaudies medicinos asociacija |
Asociacijos tikslas – taikyti liaudies ir tradicinę mediciną, organizuoti sveikatingumo grupes, puoselėti žolininkystę, kitų naudingų kultūrų auginimą ir naudojimą, taip pat tyrinėti metafizinius reiškinius, organizuoti įvairaus pobūdžio mokymus ir poilsį, laisvalaikio praleidimą ir kitus renginius |
Biudžetinė įstaiga Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius
Tel. +370 616 46910
El. paštas info@zua.lt
Įmonės kodas 304894892
PVM mokėtojo kodas LT100011866612
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
