Naujienos

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) kviečia teikti paramos paraiškas pagal Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2019–2023 metų programą (toliau – Paraiška). Paraiškos priimamos nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 30 d. 17.00 val. Paraiškos teikiamos adresu L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122  Vilnius arba el. paštu info@zua.lt.

Paraiška pateikiama asmeniškai pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens arba siunčiama registruotu laišku, arba įteikiama pašto kurjerio (atspausdinta ir įrašyta į kompiuterinę laikmeną Microsoft Word ir PDF formatais), arba elektroniniu paštu (Microsoft Word ir PDF formatais) aukščiau nurodytais adresu ar elektroniniu paštu. Agentūros darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8–17 val., penktadienį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Paraiškos teikimo tvarką nustato 2018 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-718 patvirtintos „Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2019–2023 metų programos administravimo ir kontrolės taisyklės“, kurias galite rasti čia. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-550 patvirtintą „Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2019–2023 metų programa“ galite rasti čia. Paraiškos formą galite rasti čia.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl Paraiškos teikimo:
- telefonu +370 615 45390;
- elektroniniu paštu info@zua.lt;
- paštu adresu: L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-12, LT-01122  Vilnius.

Žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“ yra vienas iš puikiausių trumpųjų maisto  tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimo pavyzdžių.  VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („ZUA“) vykdo projektą „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, finansuojamą Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšomis, ir pristato sėkmingai veikiančią vietos ūkininkų iniciatyvą, gimusią visai netoli Zarasų.

Zarasų rajone į kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“ susibūrę ūkininkai tiekia itin kokybišką angus veislės galvijų jautieną ne tik nuolatiniams klientams, bet ir restoranams, parduotuvėms, greito maisto užkandinėms. Vienas iš kooperatyvo įkūrėjų, ūkininkas Gintaris Petrėnas ūkininkauja nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

„Iš pradžių laikėme melžiamas karves, bet krentančios pieno kainos vertė ieškoti kitokių galimybių“, – apie verslo pradžią pasakoja G.Pitrėnas. Jis sako, kad mėsinių galvijų ūkį plėtė pamažu, ieškojo, kuri veislė geriausiai tiktų šiam kraštui. 

Naujausia informacija iš Kinijos pasienio kontrolės tarnybų verčia sunerimti viso pasaulio maisto eksportuotojus. Po kelių Kinijoje paskelbtų COVID-19 viruso aptikimo ant, kaip teigiama, šaldyto maisto pakuočių atvejų, šalis imasi griežtinti įvežamo šaldyto maisto patikras, kad būtų sumažinta viruso įvežimo į šalį rizika, pagal paskelbtą Kinijos valstybės tarybos kovos su COVID-19 prevencijos ir kontrolės planą.  

Remiantis paskelbtu planu, importuojamiems šaldytiems maisto produktams, turi būti atliktas ir nustatytas neigiamas COVID -19  testas, taip pat prieš transportuojant, turi būti dezinfekuotas transporto priemonės vidus ir išorinė maisto pakuotė. Jei atliktas viruso nustatymo testas teigiamas - jis yra sunaikinamas arba kaip minima plane, grąžinamas siuntėjui.  

Kai gyvename nuolat skubėdami paskui naujausias ir moderniausias technologijas, tautinis paveldas tampa ypač svarbus, identifikuojant savo kaip tautos originalumą, tradicijų unikalumą bei istorinių šaknų didingumą. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („ZUA“) pristato žymiausius tautinio paveldo produktų kūrėjus, tradicinių amatų meistrus, tautinio paveldo produktus. Vienas tokių - juvelyras Darijus Gerlikas.

Vėliausius ir ryškiai spindinčius juvelyro darbus galima išvysti pastovioje Valdovų rūmų iždinės ekspozicijoje, kur eksponuojami Darijaus Gerliko atkurti Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Hazburgaitės karališki žiedai, renesansinio Elžbietos Habsburgaitės žiedo rekonstrukcija.

Šis ekspozicija puikiai įvertinta Lenkijos bei Lietuvos prezidentų žmonų, kurios joje apsilankė Lenkijos prezidento viešnagės Lietuvoje metu. Pasak juvelyro tradicinio amato meistro Darijaus Gerliko, pirmosioms ponioms didelį įspūdį paliko istorinis jo kurtas kostiumas bei atkurti Valdovų žiedai.

Juvelyras atkūrė žiedus, kurie, manoma, priklausė pačiam LDK kunigaikščiui - žiedas su deimantu, o žiedas su rubinu - pirmajai jo žmonai Elžbietai Habzburgaitei. Taip pat nustatytas tiksliai pagal Insignijas ir atkurtas žiedas su trimis akmenimis priklausęs LDK didžiajai kunigaikštienei, Lenkijos karalienei Barborai Radvilaitei. Su šiuo žiedu ji buvo ir palaidota. Manoma, kad tai galėjo būti jos sužadėtuvių žiedas.

Užauginti ar pagaminti produkciją yra tik pusė darbo. Dažnas gamintojas įvardytų ją kaip lengvesnę pusę. Antroji pusė yra tai pagamintai prekei rasti pirkėją. Platforma „Kaimas į namus“ skuba į pagalbą ir siūlo vartotojams ir gamintojams susitikti interneto erdvėje. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („ZUA“) yra atsakinga už šios interneto platformos administravimą, viešinimą ir populiarinimą.

„Kaimas į namus“ (www.kaimasinamus.lt) iniciatyva Lietuvoje gyvuoja jau kurį laiką, startavusi prieš septynerius metus, tačiau jos svarba smulkiesiems žemės ūkio produktų gamintojams regis išryškėjo tik pasauliui susidūrus su pandemijos, žinomos COVID-19 pavadinimu, grėsme. 

Pastaruosius, jau reikėtų sakyti, metus, visos įmonės, mokyklos ir kitos organizacijos prisitaikė prie darbo bei susitikimų organizavimo nuotoliniu būdu. Galime sutikti, kad nuotoliniai susitikimai niekada neatstos gyvo bendravimo, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia juos organizuoti tikrai pakankamai efektyviai.

Daugelis įmonių naudojasi vienomis ar kitomis populiariausiomis nuotolinių susitikimų programomis, o pasaulinės technologijų kompanijos  nesustoja kūrusios naujus produktus, skirtus darbui per nuotolį. Štai pavyzdžiui, nesenai pristatytas „PowerPoint Live“ leidžia gyvai dalintis skaidrėmis, bei, naudojantis QR kodu arba trumpąja nuoroda, klausytojai turi galimybę  prisijungti prie prezentacijos ir stebėti ją savo asmeniniuose įrenginiuose, pasitelkę subtitrus, kuriuos siūlo net 60-čia kalbų.  

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra gruodžio 11 d. 10 val. organizuoja 4 val. nuotolinį seminarą tema „Viešųjų pirkimų aktualijos bendruomenėms“.

Seminaras skirtas kaimo bendruomeninėms ir jų skėtinėms organizacijoms bei VVG nariams.

Registracija į mokymus vyks iki š. m. gruodžio 7 d. 

Registracija būtina. Ją užpildyti galite ČIA:

Kilus klausimams, skambinkite telefonu +370 685 87511 ar kreipkitės  el. paštu r.simbariene@zua.lt

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Tautodailininkų sąjunga lapkričio 26 d. organizuoja informacinį nuotolinį renginį „Tautinis paveldas, tradiciniai amatai ir tautodailė – kūrėjų atsakomybė ar valstybės rūpestis“. Renginys skirtas – tradiciniams amatininkams bei tautinio paveldo kūrėjams, aktyviems ir kuriantiems bendruomenių nariams, kurie nėra sertifikavę savo gaminių.

Renginio tikslas – supažindinti kūrėjus su tautinio paveldo filosofija, valstybės parama ir veikla, skirta tautinio paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui. Atskleisti tautinio paveldo kūrėjų specifikos ypatumus ir palyginti su kitų kūrėjų veiklomis. Pristatyti tautinio paveldo gaminių sertifikavimo idėją, tikslus ir naudą visuomenei bei kūrėjui. Paskatinti vietos bendruomenę ir jos lyderius puoselėti tautinį paveldą bei tradicinius amatus.

Kompanija ADM, žinoma, kaip pasaulinė įvairių mitybos sprendimų novatorė, pasidalino savo įžvalgomis apie 5 pagrindines tendencijas maisto industrijoje, kurios paveiks vartotojų pasirinkimus kitais metais. 

Remiantis kompanijos atliktu tyrimu, artimiausiu metu išryškės padidėjęs vartotojų noras pirkti sveikatą gerinančius produktus ir preparatus. Dar viena labai įdomi tendencija, kuri pastebima nuo pandemijos pradžios yra padidėjusi paklausa tokių produktų kurie, tikima, mažina stresą ir nerimą. Kitaip tariant, populiarūs tapo tie produktai, kurie sudėtyje turi nuotaiką ir energiją „keliančių“ ingredientų. Ir tai nebūtinai yra geriamos konsistencijos nuotaiką keliantys produktai apie kuriuos daugelis ką tik pagalvojote. 

Dar viena įdomi įžvalga stebint pasaulines maisto inovacijas yra gyvūninio maisto alternatyvų populiarėjimas tiek maisto gamybos pramonėje, tiek vartojime. Ko gero nereikia ilgo paaiškinimo tam, kad suprastume, kodėl vis daugiau žmonių renkasi gyvūninio maisto alternatyvas - gyvūlių ūkiai išgyvena vis naujai atsirandančias grėsmes, o taip pat, nuomonė, kad gyvūninis maistas nėra naudingas sveikatai tampa vis populiaresnė.  

Nieko nenustebinsime pasakodami apie laboratorijose užaugintą mėsą ar Lietuvoje jau gaminamus svirplių miltus skirtus maistui. Tačiau galima daryti išvadą, kad ateities vartotojas yra tas, kuris rinksis augalinio pagrindo maistą, išsiskiriantį sveikatą gerinančiomis savybėmis, bei maistą, kurio alternatyvus pagaminimo būdas užtikrins jo saugumą, maisto kilmės atsekamumą ir naudą organizmui. Tad siekiantiems išlikti maisto versle privalu sekti visas pasaulines tendencijas. 

ADM kompanijos įžvalgas apie tai, kaip keisis maisto industrija 2021 metais rasite čia:

 https://www.businesswire.com/news/home/20201027005626/en/Top-Five-Global-Trends-that-Will-Shape-the-Food-Industry-in-2021   

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra įgyvendindama projektą „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, pristato sėkmingai veikiančius vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžius. Vienas iš jų Varėnos rajone Dargužių kaime įsikūręs - „Maruko ūkis“.

„Maruko ūkis“ – pradėjo veiklą prieš šešerius metus. Tai sėkmingas šeimos gyvulininkystės ir ne tik ūkio pavyzdys iliustruojantis, kaip turi veikti trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai. Čia produkcija vartotojui patiekiama pagal principą – nuo lauko iki stalo – viską atlieką patys ūkininkai: užaugina gyvulius, pagamina produkciją ir patys ją parduoda. 

„Auginame sau, o produkcijos perteklių parduodame“, – sako „Maruko ūkio“ šeimininkas. Pats ūkininkas – Marius Verbaitis daugiau dirba su mėsa: dešrų gamyba, mėsos rūkymas ir kt., o jo antroji pusė – užsiima pieno gaminiais: pienas, sūriai, varškė.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos gamintojai eksportavo daugiau kaip 19 tūkst. gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų ir kitų siuntų, – tai 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tokius duomenis rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų apibendrinta statistika.

„Be žuvies ir jos gaminių, pieno produktų pardavimų, kurie pastaraisiais mėnesiais sudarė didžiąją maisto sektoriaus eksporto dalį, mūsų šalies įmonės užsienio rinkose aktyviai parduoda ir šviežią mėsą, ypač jautieną, paukštieną, taip pat įvairius subproduktus, kulinarinius gaminius, populiarus ir ėdalas augintiniams. Tai, kad nepaisant koronaviruso sukeltos krizės lietuviškos produkcijos eksporto rezultatai auga visus tris šių metų ketvirčius, tik patvirtina, kad mūsų šalies įmonės puikiai įsitvirtinusios tarptautinėse rinkose ir gali sėkmingai konkuruoti net ir tokių iššūkių metu. Taip pat esu labai dėkingas VMVT specialistams, ypač vykdantiems valstybinę kontrolę ūkiuose, skerdyklose, perdirbimo įmonėse, sertifikuojantiems eksporto siuntas, kurie suprasdami, kaip svarbu įmonėms išlaikyti konkurenciją tarptautinėse rinkose ir eksportuoti produkciją, net ir nepalankios epidemiologinės COVID-19 situacijos aplinkybėmis dirba negailėdami jėgų ir sveikatos“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir karantino metu galiojančius apribojimus, fiziniam kontaktui pieno rinkos priežiūra bus ir toliau vykdoma pasitelkiant skaitmenines komunikacijos priemones. Iš esmės, tai reiškia, kad siekiant užtikrinti ūkio subjektų (supirkėjų), perkančių parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo prevenciją, planiniai patikrinimai bus atliekami nuotoliniu būdu. 

„Pagal pobūdį pieno rinkos priežiūros prevencijos patikros yra tinkamos atlikti ne tik fizinių apsilankymų pas ūkio subjektus metu, tačiau prisitaikant prie esamos situacijos gali būti atliktos ir nuotoliniu būdu, todėl ir toliau ketiname užtikrinti Pieno įstatyme Agentūrai nustatytas pareigas“, – teigia VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorius Šarūnas Celiešius. Kad patikros procesas būtų sklandus ir kokybiškas reikalingas tikrinamų ūkio subjektų supratingumas ir bendradarbiavimas. Tinkamiems patikrų rezultatams pasiekti bus prašoma subjektų ne tik el. paštu teikti reikiamų dokumentų kopijas, bet prisijungti gyvai konsultacijai su Agentūros inspektoriais per vaizdo konferencijos platformą.